Bankrotas

Kas tai yra „bankrotas“? – ši sąvoka ir jos reikšmė gali būti nežinomos tiems, kurie dar niekad nebuvo įsiskolinę , o nemokumas bei įsiskolinimai bankams ar kreditų bendrovėms yra jiems visai svetimas dalykas. Tačiau gyvenimas pilnas netikėtumų, kurie kartais būna ir labai nemalonūs – kiekviena paskola kartu su savimi atsineša riziką, kad ateityje asmenį gali ištikti bankrotas ir nemokumas. Už tai atsakingos įvairios priežastys, tačiau teisinis reglamentas garantuoja, kad sąžiningiems asmenims ar įmonėms būtų užtikrinamas tinkamas vertinimas ir šios problemos sprendimas.

Bankroto rūšys gali būti įvairios – bankrutuoja tiek įmonės, tiek asmenys. Kiekvienu šių atvejų bankrotas nustatomas pagal skirtingus rodiklius ir taikomos skirtingos priemonės asmeniui ar įmonei atsilyginti kreditoriams ir taip susigrąžinti savo mokumą.

Bankroto raida iki šiandien tęsiasi jau nuo Antikos, tik tuomet tai nebūdavo vadinama bankrotu. Tarkime, Senovės Graikijoje įsiskolinęs žmogus, negalėdamas grąžinti savo kreditoriui skolų, turėdavo apie penkerius metus tarnauti jam kaip vergas. Tai buvo vadinama „skolos vergove“.

Nors ir vergovė nebeegzistuoja, šiandien galiojantys bankroto įstatymai yra panašaus principo. Esmė išlieka ta pati – įsiskolinusiam asmeniui, norinčiam skelbti bankrotą, iškeliama byla, parengiamas mokumo atkūrimo planas, dalinai atsilyginama kreditoriams, o praėjus bankroto terminui, likusios asmens skolos yra nurašomos. Žinoma, skolininkui tenka susitaikyti, kad registras suorganizuoja jo turimo nekilnojamo turto varžytines, taip pat parduodamas ir kitas vertingas asmens turtas. Tačiau bankrotui pasibaigus garantuojama nauja gyvenimo pradžia ir vėl atsiradusi galimybė be skolų kurti verslą, užsiimti individualia veikla ir t.t.